Prakilnų 70-ąjį Kunigystės šventimų jubiliejų birželio 16 d. švenčia kunigas Antanas Dilys. Vyriausias Vilniaus arkivyskupijos kunigas, prisimindamas karo metu vykusį savo stojimą į kunigų seminariją, sako: „Buvome pasiryžę.“ Ryžtą tarnauti Dievui ir pasitikėjimą Juo kunigas Antanas liudijo visus 70 garbingos tarnystės metų.
Kunigas Antanas Dilys gimė 1923 m. kovo 19 d. Švenčionėliuose, kunigu įšventintas 1946 m. birželio 16 d. Dirbo Valkininkų, Vidiškių, Vosiūnų parapijose iki 1949 m., kai buvo suimtas ir ištremtas į Karagandos, vėliau Vorkutos lagerius. 1956 m. grįžęs iš tremties vėl dirbo Valkininkuose, Dieveniškėse, Adutiškyje, Strūnaityje, Karkažiškėje, o nuo 1963 m. – įvairiose Vilniaus parapijose: Šv. apaštalų Petro ir Povilo, Šv. Teresės, Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų), Šv. Rapolo. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę dešimtmetį klebonavo Riešės Šv. vyskupo Stanislovo parapijoje, nuo 2000-ųjų buvo Vilniaus Šventosios Dvasios parapijos rezidentas, o nuo 2009 metų reziduoja Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijoje, kur yra tikinčiųjų mylimas už gailestingą nuodėmklausio tarnystę, tikėjimo liudijimą teikiant sakramentus ir gero ūpo nestokojančią širdį.
Kunigystės jubiliejaus šventė prasidėjo Švč. Sakramento adoracija Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Adoracijos metu lietuvių ir lenkų kalbomis buvo giedamos giesmės, už jubiliatą ir visus žmones kalbėtas Dievo gailestingumo vainikėlis. Šv. Mišių aukai vadovavo arkivyskupas Gintaras Grušas, koncelebravo kunigas Antanas Dilys, vyskupas Arūnas Poniškaitis ir Vilniaus arkivyskupijos kunigai. Prieš pat šv. Mišias vyskupas Arūnas pašventino jubiliejaus proga kunigui Antanui dovanotą stulą ir arnotą, kuriais jubiliatas buvo apvilktas prisimenant šventimų dieną.
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas pradėdamas šv. Mišias kvietė susirinkusiuosius dėkoti už kunigui Antanui Diliui suteiktą kunigystės dovaną, kuri kyla iš Dievo gailestingumo. Homiliją sakęs vysk. Arūnas Poniškaitis taip pat priminė, kad kunigystė yra dovana ir Dievas nepaliauja kvietęs žmones turėti dalį Jėzaus Kristaus Kunigystėje. Turėti dalį – „tai kartu su Jėzumi aukoti Dievui savo gyvenimo auką; atpažinti Dievo artumą kiekvienoje gyvenimo situacijoje, džiaugsme ir varge; malda atsiliepti Dievui ir bendrauti su Juo; pasitikėti Jo meile ir ją liudyti visada ir visur“, – kalbėjo vyskupas Arūnas. Jis priminė, kad kiekvienas iš mūsų per Krikštą ir Sutvirtinimą esame tapę visuotinės karališkosios Jėzaus Kristaus Kunigystės dalininkais.
Vyskupas atkreipė dėmesį į tai, kad vadinamoji tarnybinė kunigystė nėra garbės titulas. Pasak ganytojo, „ji nėra tikslas, o tik priemonė, kad pats kunigas ir jam pavestieji pasiektų amžinąjį gyvenimą. Tai didelė dovana, o kartu ir atsakomybė šią dovaną naudoti kitų labui, sekant Jėzaus pavyzdžiu. […] Kunigas pašauktas neužstoti ir neatstoti Dievo, bet padėti kitiems Jį sutikti. Ir pats budėti, kad niekada nepaliautų sekti Jėzaus pėdomis ir neverstų Jėzaus sekti savo pėdomis.“
Baigdamas homiliją vyskupas Arūnas linkėjo jubiliatui, kad Viešpats laimintų jo kunigystę, „kuri, kaip sako šventasis Arso klebonas, yra Jėzaus Širdies meilė.“
Mišių pabaigoje, priėmęs gausius sveikinimus, jubiliatas kunigas Antanas, dėkodamas visiems susirinkusiesiems, prisiminė pranašą Mozę – kaip jis maldos metu buvo iškėlęs rankas ir bendražygiai jas palaikė, kai Mozė pavargdavo, lygiai taip ir kunigui Antanui jo bičiuliai kunigai, vyskupai ir artimieji padėjo išlikti ištikimam Dievui.
Vilniaus arkivyskupija
Nutraukos autorė Tereza Vorobej
